Būties uogos

Kai aiškiai imu matyti, kas man gyva ir tikra, krypties nebereikia ieškoti jėga – ji pati pradeda mane traukti.

Aiškumas atsiranda ne tada, kai matau tai, ką noriu matyti, o tada, kai leidžiu sau pamatyti tai, kas yra. Santykyje šis matymas tampa bendru augimu.

Kai kurių atsakymų neįmanoma gauti prieš žengiant žingsnį. Jie atsiranda einant – kai žinojimas tampa patirtimi.

Mūsų vidinis pasaulis tampa regimas per žodį, balsą, kvėpavimą, veiksmą. Kol mintis lieka neišsakyta, ji egzistuoja viduje. Išreikšta ji jau patenka į santykį su pasauliu ir gali kažką pajudinti.

Šviesa maitina gyvybę, o gyvybė suteikia šviesai kūną, per kurį ji gali pasireikšti.

Paleisti žinojimą gali reikėti daugiau drąsos nei jį apginti.

Harmonija nėra kelias be chaoso. Ji – gebėjimas pamatyti visumą ir iš jos pasirinkti sekantį žingsnį pasitikint savimi ir gyvenimu.

Šviesa ne tik sušildo – ji ir aiškiai parodo.

Tėkmė ir valia nėra priešybės.
Valia pasirenkame kryptį.
Tėkmė parodo kelią.